Anglies monoksido (smalkių) detektorių istorija

Istorija

Anglies monoksido (CO) detektoriai namuose naudojami jau 30 metų. XVIII a. pabaigoje anglų chemikas Josephas Priestly pirmą kartą išskyrė CO ir CO2, tačiau jis nežinojo, kad šios dujos yra toksiškos. Kai mokslas nustatė, kad CO yra potencialus žudikas, paaiškėjo tikslaus detektoriaus poreikis. Laboratorinė įranga, pavyzdžiui, spektroskopas, buvo veiksminga, tačiau tai nebuvo praktiškas sprendimas. XX a. labai patobulėjus jutiklių kūrimui, dabar šie būtini detektoriai yra palyginti nebrangūs ir labai patikimi.

Aristotelis pastebėjo, kad apsinuodijimas anglies monoksidu gali būti mirtinas; jis žinojo, kad degančios anglys skleidžia nuodingus dūmus, tačiau nežinojo jų cheminės sudėties. 1800 m. škotų chemikas Viljamas Kruikšankas (William Cruikshank) nustatė, kad nuodingų dūmų sudėtyje yra anglies ir deguonies. XIX ir XX a. didėjant industrializacijai ir kartu deginant daugiau kuro, pavyzdžiui, akmens anglių, atsirado daugiau galimybių apsinuodyti CO.

Todėl CO detektorių poreikis iš pradžių atsirado pramonėje. 1921 m. G. H. Burrellas išrado „labai jautrų anglies monoksido detektorių”. Detektorius buvo sujungtas su švirkštu oro mėginiams imti ir patentuotos cheminės medžiagos, kuri, esant CO, keitė spalvą, talpykla. 1925 m. Chesteris Gordonas ir Jamesas Lowe’as iš AT&T užpatentavo detektorių, skirtą naudoti uždarose erdvėse, pavyzdžiui, šuliniuose, kur gali kauptis dujos. Jų detektoriuje buvo naudojamas reagentas stikliniame buteliuke, uždengtame sugeriančia medvilne. Norėdamas patikrinti, ar yra CO, vartotojas sutrupindavo stiklinę, leisdavo reagentui prisotinti medvilnę ir stebėdavo, ar danga patamsėja.

Šie ankstyvieji jutikliai rodė anglies monoksido buvimą, bet ne jo koncentraciją. Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje pramonėje atsirado sudėtingesnių jutiklių poreikis, todėl buvo sukurti toliau aprašyti biomimetiniai, elektrocheminiai ir puslaidininkiniai jutikliai. Baterijomis maitinami namų CO jutikliai išpopuliarėjo kartu su baterijomis maitinamais dūmų detektoriais; pirmieji tokie prietaisai pradėti tiekti 1993 m. 1996 m. rinkoje pasirodė kombinuotas CO ir dūmų detektorius, o 2000 m. – nuotoliniu būdu valdoma versija.

Jutiklių technologija

Anglies monoksido jutiklių technologijos yra keturių rūšių, kurių kiekviena naudojama skirtingai. Kiti jutikliai, išskyrus optocheminius, matuoja CO buvimą ir koncentraciją. Nustatyti, kada koncentracija yra per didelė, nėra paprasta; maža koncentracija per ilgesnį laiką arba didelė koncentracija per trumpą laiką gali būti vienodai mirtina. Jutikliai, kurie prieš įjungdami pavojaus signalą apskaičiuoja koncentraciją, turi šių skaičiavimų metodą.

Optiniai cheminiai detektoriai yra tiesioginiai Gordono ir Lowe’o 1925 m. užpatentuoto prietaiso palikuonys. Cheminiu preparatu pripildyta pagalvėlė keičia spalvą, kai reaguoja su CO. Toks detektorius yra nebrangus ir naudingas, jei yra įmontuotas į ženklelį, kurį darbuotojas nešioja gamykloje ar kitoje vietoje, kur gali būti CO.

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje pradėti naudoti biomimetiniai arba biotechnologiniai detektoriai atskleidžia ir CO buvimą, ir jo koncentraciją. Technologijos pavadinime esantis „bio” yra kilęs iš hemoglobino, kuris, esant CO, proporcingai tamsėja; tamsesnė spalva rodo didesnę koncentraciją. Dabartiniuose detektoriuose naudojamas ciklodekstrinų, chromoforų ir metalų druskų derinys. Biomimetiniams detektoriams reikia elektros energijos, paprastai iš baterijos; jų veikimo laikas priklauso nuo baterijos tipo ir vidutiniškai trunka šešerius metus. Remiantis Lawrence’o Berkeley laboratorijos atliktais bandymais, tai yra vienintelis jutiklių tipas, kuris nesukelia klaidingo pavojaus. Šie jutikliai yra brangesni, tačiau jų kaina pateisinama, kai jie naudojami ligoninėse, slaugos namuose ir kitose įstaigose, kuriose klaidingi pavojaus signalai gali būti labai brangūs.

Elektrocheminiai jutikliai – vyraujanti technologija – yra kuro elemento tipas, gaminantis signalinę srovę, kurios dydis tiesiogiai priklauso nuo CO koncentracijos. Elementą sudaro talpykla, du elektrodai, jungiamieji laidai ir elektrolitas. Viename jutiklio gale oksiduojasi CO ir susidaro CO2, o kitame – sunaudojamas deguonis. Išmatuotas CO kiekis tiesiogiai priklauso nuo CO2 išėjimo. Šiai technologijai reikalingas minimalus energijos poreikis, ji veikia kambario temperatūroje. Elektrocheminiai jutikliai veikia apie penkerius metus.

Puslaidininkinius jutiklius sudaro dvi alavo dioksido vielutės ant keraminio pagrindo, esančios integrinėje grandinėje. Kad jutiklis veiktų, jį reikia įkaitinti iki 400 °C temperatūros. Varžos pokytis rodo, kad yra CO. Ši technologija naudoja tiek daug energijos, kad paprastai maitinama iš pastato elektros sistemos. Įmontuotos versijos gali tarnauti iki 10 metų, o baterijomis maitinamos versijos – kelis mėnesius.

Anglies monoksido detektorių reikalavimai Europoje

• ES direktyvoje reikalaujama įrengti anglies monoksido detektorius naujuose namuose, kuriuose yra dujiniai prietaisai.
• Daugelis Europos šalių turi savo nacionalinius reikalavimus, susijusius su anglies monoksido detektoriais.

Anglies monoksido detektoriai Lietuvoje

• Lietuvoje anglies monoksido detektoriai nėra privalomai reikalaujami.
• Tačiau juos rekomenduojama įrengti namuose, kuriuose yra dujiniai ar kieto kūro katilai.

Anglies monoksido detektorius yra svarbi saugos priemonė, kuri gali padėti apsaugoti jus ir jūsų šeimą nuo anglies monoksido apsinuodijimo.

Esame oficialus nuo 1993 m. veikiančios įmonės Eura-Tech Sp. z o. o. partneris Lietuvoje. Euratech.lt asortimente rasite Eura ir El Home anglies monoksido detektorius.

Anglies monoksido detektorių pasirinkimas